Šiandien minime pamatinę mūsų tautos istorinę datą – Vasario 16-ąją – Lietuvos Valstybės atkūrimo šventę. Sveikiname visus su Lietuvos valstybės gimimo diena ir tegul gyva tautos atmintis, meilė tėvynei, politinė drąsa įkvepia Jus kilniems siekiams.
Autorius: LS
Lietuviška pavardė pasaulio literatūroje
Vasario pradžioje lietuvių kilmės JAV rašytoja Rūta Šepetys pradėjo naujojo romano „Salt to the Sea“ („Druska jūrai“) pristatymų JAV skaitytojams ciklą. Šiame romane R. Šepetys aprašo 1945 metų žiemą įvykusią keleivinio laivo ,,Wilhelm Gustloff“ tragediją, per kurią žuvo tūkstančiai civilių gyventojų, kurie frontui artėjant traukėsi į Vakarus. Knygoje pasakojama apie lietuvaitę Joaną, lenkę Emiliją ir iš Karaliaučiaus kilusį Florianą, kurie susitinka laive ,,Wilhelm Gustloff“.
Pačios rašytojos tėvas į Vakarus pasitraukė 1940 m., o 1949 m. išvyko į JAV, kur vedė amerikietę, R. Šepetys mamą. Rašytoja nuo vaikystės domėjosi menais, baigusi mokyklą nutarė studijuoti operą, tačiau pasuko į tarptautinius finansus ir įgijo šios srities diplomą. Dvidešimt metų dirbo muzikos industrijoje, muzikantų ir filmų kompozitorių vadybininke. R. Šepetys didžiuojasi lietuviškomis šaknimis, nepaisant to, kad, kaip pati juokauja, jos vardo ir pavardės niekas negali ištarti.
Rašytoją išgarsino į vaikų ir paauglių auditoriją orientuotas istorinis romanas „Tarp pilkų debesų“, pasakojantis apie lietuvių tremtį į Sibirą. Parašyti šią knygą įkvėpė apsilankymas Lietuvoje ir šokiravę giminaičių pasakojimai. R. Šepetys nutarė atkreipti skaitytojų dėmesį į šią menkai Vakaruose žinomą Baltijos šalių istorijos atkarpą. Romanas pateko į laikraščio „New York Times“ bestselerių sąrašą, išverstas į daugelį pasaulio kalbų. Dabar Jungtinės Karalystės ir JAV kūrėjai romaną ekranizuoja Lietuvoje. Pagrindinis herojės Linos vaidmenį atlieka britų aktorė Bel Powley, išgarsėjusi vaidmeniu kino žinovų pripažintame filme „Paauglės dienoraštis“ („Diary of a Teenage Girl“).
Daugiau informacijos apie naująją knygą ir R. Šepetys galima rasti:
http://www.penguinrandomhouse.com/books/311729/salt-to-the-sea-by-ruta-sepetys/9780399160301/
Mintis kaip uola. Poetė Lidija Šimkutė
„Atskirta nuo gimtosios žemės, ji lengvai galėjo nusigręžti nuo savo šaknų. Anaiptol taip neįvyko: subrendusi ji pasirinko tobulinti savąją lietuvių kalbą, domėjosi lietuvių literatūra ir tautosaka“, – 2008 m. sakė vienas žymiausių šiandienos rašytojų, Nobelio premijos laureatas John Maxwell Coetzee, kalbėdamas apie poetę Lidiją Šimkutę per jos eilėraščių knygos „Mintis ir uola / Thought and rock“ pristatymą Adelaidėje, Pietų Australijos rašytojų centre.
L. Šimkutė rašo lietuvių ir anglų kalbomis. Jos eilėraščiai lakoniški, paveikti kelių kultūrų – tradicinės lietuvių, Vakarų ir Tolimųjų Rytų. „Kartais be žodžių galima išreikšti daug daugiau“, – yra sakiusi L. Šimkutė. Tolimųjų Rytų meną primena ir minimalistinės Viačeslavo Jevdokimovo-Karmalitos iliustracijos „Mintyje ir uoloje“ .
2014 m. ši L. Šimkutės knyga išleista Japonijoje. Japoniškajame leidime kūriniai publikuojami anglų ir japonų kalbomis. Nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje saugomas pačios autorės padovanotas knygos egzempliorius su autografu. Toliau skaityti „Mintis kaip uola. Poetė Lidija Šimkutė”
Metai be Alfonso Nykos-Niliūno
2015 m. sausio 20 d. mirė poetas, vertėjas, literatūros kritikas – Alfonsas Nyka-Niliūnas. Prisiminkime šiandien poetą ir jo darbus.
„Tariamai pareinu iš kur nors namo“. (2009)
SIDABRAS
Aš nuėjęs pajutau, kad sidabru pavirto laukas,
Ir palinkęs jį ilgai žarstau sau tarp delnų,
Kol, pilkam dirvožemy panėręs plaukus,
Užmigau ant sidabru pavirtusių kalnų.
Ir nustebęs pamačiau, kad sidabru pavirto akys:
Taip norėčiau žaist paėmęs tarp delnų,
Nesuprasdamas rudens giesmės, apakęs,
Ten, toli, ant sidabru pavirtusių kalnų.
Tik liūdnai geltonos liko tavo kasos…
Aš žaidžiu jomis, lyg lapais, tarp delnų,
Ir kaip pilkas smėliaplaukis vaikas basas
Tau nešiau sidabro miestus tarp delnų.
Poezijos antologija – Vilnius: Vyturys, 1991.
Lietuviai Pietų Amerikoje: trumpa istorinė ir kultūrologinė apžvalga (Kolumbija)
1948 m. pagrindine lietuvių susitelkimo vieta tapo Kolumbija. Pirmieji lietuviai atkeliavo į Bogotos miestą, tačiau ilgainiui pasklido ir po kitus miestus: Medeljiną, Barankilją, Kalį. Manoma, kad po Antrojo pasaulinio karo į Kolumbiją atvyko apie 1000 lietuvių. Daugelis išeivių dėl įsikūrimo problemų emigravo į JAV, Kanadą, Australiją. Tačiau tie, kurie pasiliko Kolumbijoje, stengėsi vystyti aktyvią kultūrinę veiklą. Toliau skaityti „Lietuviai Pietų Amerikoje: trumpa istorinė ir kultūrologinė apžvalga (Kolumbija)”
Dar kartą Donelaitis
Ulricho Schoenborno knyga Kristijonas Donelaitis (1714–1780): tarp teologijos ir poezijos (vok. Kristijonas Donelaitis (1714–1780): Zwischen Theologie und Poesie). Imtis leidinio autorių paskatino 2013 m. rudenį Lietuvių kultūros instituto surengta konferencija „Prūsų ir lietuvių poetas Donelaitis / Donalitius ir jo epocha“. Vokietijos mieste Lampertheime-Hüttenfelde vykusioje konferencijoje skaitytame pranešime U. Schoenbornas apžvelgė K. Donelaičio kūrybą XVIII a. religiniame ir teologiniame kontekste, evangelikų liuteronų kunigo poeto sąsajas su Karaliaučiaus teologine aplinka bei jos įtaką jo kūrybai.
U. Schoenborno knygą sudaro penkios dalys: „Tolminkiemio kunigo gyvenimas ir veikla“, „Literatūrinė kūryba“, „Donelaitis Karaliaučiaus šimtmečio kontekste: teologijos istorijos paskaitos“, „Dievas–gamta–protas: išmintingai demonstruojamas pamaldumas“, „Epilogas: tik dykos kalbos?“
Studijos autorius kviečia šią knygą vertinti kaip tarpdalykinį veikalą – savotišką sankirtos tašką, kuriame susitinka įvairių laikotarpių įvairių autorių tekstai, įžvalgos ir mintys.