Autorius: LS

Tarptautinė rašytojų diena

Česlovas Milošas 1911 m. birželio 30 d. - 2004 m. rugpjūčio 14 d.
Česlovas Milošas

Kovo trečioji – tarptautinė rašytojų diena. Sveikiname!

Česlovas Milošas

Filologija

Bėga pakylėjęs žieminio apsiausto skverną.
Kojinėti kulkšneliai, varnos ir sniegas.
Pagavo ir turi. Laiko lūpose. Žodį.
Išgirstą vaikystėj prie gimtosios upės,
Kur luotai nendrėse, lieptai, lazdynai
Ir dygūs medinių pirkių stogai.
Pro alumnato arkas bėga savo celėn
Žąsies plunksna įtraukti į rejestrą greta
Lotyniškų žodžių. Kosti. Malkos traška
Židiny. Ir Academia Societatis Jesu
Sklendžia virš gatvių, ir angelai
Įsikūnija į gipsą ir akmenį, modo Barocco.
Su prakaito dėmėm po pažastim, kiek marškinių,
Sijonų, slepiančių tamsius ūksmingus klubus,
Ir apatinių, kartos apatinių, liemenių,
Kelnių, durtinių, sermėgų ant pliko kūno!
Dūdos ir smuikai, šoko žolynuos.
Šnabždesiai, prisilietimai, pas ką žydi žiedas.
O visi jie mokėjo tuos pačius žodžius,
Kurie tebegyvena, jiems kadai kada išmirus,
Tarsi būtų ne žemėj, ne nakty, ne kūne
Užgimę, bet iš eterio kunigaikštijų
Lankytų jį ir ją, senelį, vaiką,
Paklusę savosioms tiesoms, genityvui, datyvui,
Prielinksnio tarnystėje per amžius.
Atverčiu žodyną tarsi šaukčiau sielas,
Įkerėtas lapuose į nebylų garsą,
Ir bandau įžvelgti jį, kuris mylėjo,
Kad mažiau mane slėgtų mano nemirtingumas.

Vertė Tomas Venclova

Diskusija „Nuo bibliografijos iki monografijos: ar viską žino tyrėjas?“

Iš kairės: prof. dr. Jonas Vaičenonis, doc. dr. Žydronė Kolevinskienė, dr. Giedrė Milerytė-Japertienė, dr. Nijolė Bliūdžiuvienė, dr. Kęstutis Raškauskas.
Iš kairės: prof. dr. Jonas Vaičenonis, doc. dr. Žydronė Kolevinskienė, dr. Giedrė Milerytė-Japertienė, dr. Nijolė Bliūdžiuvienė, dr. Kęstutis Raškauskas.

Knygų mugės Bičiulių dieną, ketvirtadienį, 14 val. Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka surengė diskusiją „Nuo bibliografijos iki monografijos: ar viską žino tyrėjas?“, kurioje aptartos informacijos, reikalingos mokslininkų tyrimams, paieškos galimybės, svarstyta, kokią vietą šiame procese užima bibliotekos, koks turėtų būti tyrėjo ir bibliotekininko bendradarbiavimas.

Diskusijoje dalyvavo Informacijos mokslų departamento direktorė, dr. Nijolė Bliūdžiuvienė, LEU Lituanistikos fakulteto dekanė doc. dr. Žydronė Kolevinskienė, istorikas prof. dr. Jonas Vaičenonis, Informacijos mokslų departamento Lituanistikos tyrimų skyriaus darbuotojas dr. Kęstutis Raškauskas, diskusiją moderavo Lituanistikos tyrimų skyriaus darbuotoja dr. Giedrė Milerytė-Japertienė.

N. Bliūdžiuvienė pristatė dabar leidžiamas ir jau išleistas bibliografines priemones ir naudojimosi jomis galimybes. LEU bei VDU universitetų atstovai Ž. Kolevinskienė ir J. Vaičenonis kalbėjo apie mokslininkų ir studentų informacijos paieškos skirtybes, pabrėžė tokio skaitmenintos informacijos šaltinio, kaip www.epaveldas.lt svarbą, bei pateikė savo lūkesčius, ko šiandien dideliame informacijos masyve pasigenda tyrėjas. K. Raškauskas akcentavo spausdintų bibliografijų svarbą ir jų talpinimo į virtualią erdvę reikalingumą.

Diskusijos pabaigoje dalyviai pasidalijo idėjomis, kaip būtų galima sustiprinti ryšį tarp mokslininko ir bibliotekos.

Lietuviška pavardė pasaulio literatūroje

Salt_to_seaVasario pradžioje lietuvių kilmės JAV rašytoja Rūta Šepetys pradėjo naujojo romano „Salt to the Sea“ („Druska jūrai“) pristatymų JAV skaitytojams ciklą. Šiame romane R. Šepetys aprašo 1945 metų žiemą įvykusią keleivinio laivo ,,Wilhelm Gustloff“ tragediją, per kurią žuvo tūkstančiai civilių gyventojų, kurie frontui artėjant traukėsi į Vakarus. Knygoje pasakojama apie lietuvaitę Joaną, lenkę Emiliją ir iš Karaliaučiaus kilusį Florianą, kurie susitinka laive ,,Wilhelm Gustloff“.

Pačios rašytojos tėvas į Vakarus pasitraukė 1940 m., o 1949 m. išvyko į JAV, kur vedė amerikietę, R. Šepetys mamą. Rašytoja nuo vaikystės domėjosi menais, baigusi mokyklą nutarė studijuoti operą, tačiau pasuko į tarptautinius finansus ir įgijo šios srities diplomą. Dvidešimt metų dirbo muzikos industrijoje, muzikantų ir filmų kompozitorių vadybininke. R. Šepetys didžiuojasi lietuviškomis šaknimis, nepaisant to, kad, kaip pati juokauja, jos vardo ir pavardės niekas negali ištarti.

06.09.2011. WARSZAWA. AMERYKANSKA PISARKA LITEWSKIEGO POCHODZENIA RUTA SEPETYS, AUTORKA KSIAZKI "SZARE SNIEGI SYBERII". FOT. MAGDA STAROWIEYSKA/FOTORZEPA *** ZDJECIE POCHODZI Z ZASOBOW AGENCJI FOTOGRAFICZNEJ "FOTORZEPA". PROSIMY O DOPISANIE ZRODLA "FOTORZEPA" OBOK NAZWISKA AUTORA OPUBLIKOWANEGO ZDJECIA. ***

Rašytoją išgarsino į vaikų ir paauglių auditoriją orientuotas istorinis romanas „Tarp pilkų debesų“, pasakojantis apie lietuvių tremtį į Sibirą. Parašyti šią knygą įkvėpė apsilankymas Lietuvoje ir šokiravę giminaičių pasakojimai. R. Šepetys nutarė atkreipti skaitytojų dėmesį į šią menkai Vakaruose žinomą Baltijos šalių istorijos atkarpą. Romanas pateko į laikraščio „New York Times“ bestselerių sąrašą, išverstas į daugelį pasaulio kalbų. Dabar Jungtinės Karalystės ir JAV kūrėjai romaną ekranizuoja Lietuvoje. Pagrindinis herojės Linos vaidmenį atlieka britų aktorė Bel Powley, išgarsėjusi vaidmeniu kino žinovų pripažintame filme „Paauglės dienoraštis“ („Diary of a Teenage Girl“).

Daugiau informacijos apie naująją knygą ir R. Šepetys galima rasti:

http://www.penguinrandomhouse.com/books/311729/salt-to-the-sea-by-ruta-sepetys/9780399160301/

www.rutasepetys.com

www.facebook.com/rutasepetys

Mintis kaip uola. Poetė Lidija Šimkutė

Lidija Šimkutė su japonų poetu Koichi Yakushigawa Druskininkuose, 2014 m.
Lidija Šimkutė su japonų poetu, knygos „Mintis ir uola“ vertėju Koichi Yakushigawa Druskininkuose, 2014 m.

„Atskirta nuo gimtosios žemės, ji lengvai galėjo nusigręžti nuo savo šaknų. Anaiptol taip neįvyko: subrendusi ji pasirinko tobulinti savąją lietuvių kalbą, domėjosi lietuvių literatūra ir tautosaka“, – 2008 m. sakė vienas žymiausių šiandienos rašytojų, Nobelio premijos laureatas John Maxwell Coetzee, kalbėdamas apie poetę Lidiją Šimkutę per jos eilėraščių knygos „Mintis ir uola / Thought and rock“ pristatymą Adelaidėje, Pietų Australijos rašytojų centre.

Pirmasis knygos leidimas išėjo 2008 m.
Pirmasis knygos leidimas išėjo lietuvių ir anglų kalbomis, 2008 m.

 

 

L. Šimkutė rašo lietuvių ir anglų kalbomis. Jos eilėraščiai lakoniški, paveikti kelių kultūrų – tradicinės lietuvių, Vakarų ir Tolimųjų Rytų. „Kartais be žodžių galima išreikšti daug daugiau“, – yra sakiusi L. Šimkutė. Tolimųjų Rytų meną primena ir minimalistinės  Viačeslavo Jevdokimovo-Karmalitos iliustracijos „Mintyje ir uoloje“ .

2014 m. ši L. Šimkutės knyga išleista Japonijoje. Japoniškajame leidime kūriniai publikuojami anglų ir japonų kalbomis.  Nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje saugomas pačios autorės padovanotas knygos egzempliorius su autografu. Toliau skaityti „Mintis kaip uola. Poetė Lidija Šimkutė”

Metai be Alfonso Nykos-Niliūno

2015 m. sausio 20 d.  mirė poetas, vertėjas, literatūros kritikas – Alfonsas Nyka-Niliūnas. Prisiminkime šiandien poetą ir jo darbus.

„Tariamai pareinu iš kur nors namo“. (2009)

SIDABRAS

Aš nuėjęs pajutau, kad sidabru pavirto laukas,
Ir palinkęs jį ilgai žarstau sau tarp delnų,
Kol, pilkam dirvožemy panėręs plaukus,
Užmigau ant sidabru pavirtusių kalnų.

Ir nustebęs pamačiau, kad sidabru pavirto akys:
Taip norėčiau žaist paėmęs tarp delnų,
Nesuprasdamas rudens giesmės, apakęs,
Ten, toli, ant sidabru pavirtusių kalnų.

Tik liūdnai geltonos liko tavo kasos…
Aš žaidžiu jomis, lyg lapais, tarp delnų,
Ir kaip pilkas smėliaplaukis vaikas basas
Tau nešiau sidabro miestus tarp delnų.

Poezijos antologija – Vilnius: Vyturys, 1991.

 download