sugrįžusi mįslėm kalbu mįslėm rašau . . .
Eglė Juodvalkė (gimė 1950 m. sausio 28 d. Jungtinėse Amerikos Valstijose) – poetė, žurnalistė, rašytoja. Čikagos universitete baigė Slavistikos fakultetą bei Pedagoginį lituanistikos institutą. Daug metų dirbo Laisvosios Europos radijo Lietuvių skyriuje Vokietijoje. Eglė Juodvalkė yra keturių poezijos rinkinių ir autobiografinės knygos autorė. Rašytoja kūrybą publikuoja Kultūros baruose, Literatūroje ir mene, literatūros leidinyje Rampike (Kanada), o taip pat rašo straipsnius į periodinę lietuvių ir užsienio spaudą. Pirmoji jos knyga – eilėraščių rinkinys Pas ką žiedas žydi (1983). Eglė Juodvalkė yra Lietuvos rašytojų sąjungos, tarptautinio rašytojų klubo PEN Lietuvos centro Vilniuje ir Lietuvių rašytojų draugijos Čikagoje narė. Gyvena ir kuria Čikagos priemiestyje.
Šiemet sukanka 60 metų, kai Jungtinėse Amerikos Valstijose, Bostone, išleistas pirmasis „Lietuvių enciklopedijos“ tomas. Tai buvo sėkminga milžiniško darbo pradžia – Antrojo pasaulinio karo ir sovietinės okupacijos sustabdytos pirmosios lietuviškos enciklopedijos atgaivinimas emigracijoje, realizuotas 37 t. lietuviškuoju leidiniu ir šešiais angliškos „Encyclopedia Lituanica” tomais. Šios drąsios idėjos autoriaus – spaustuvininko, leidėjo Juozo Kapočiaus (1907-1996) – privačios iniciatyvos, ryžto, tikėjimo ir ypatingų vadybininko sugebėjimų dėka esame bene vienintelė pasaulio tauta, sugebėjusi emigracijoje išleisti visuotinę enciklopediją.
Filosofas, Europos Parlamento narys Leonidas Donskis ne kartą išreiškė apgailestavimą dėl šiandienos pasaulyje įsigalėjusios moralinės nejautros. Detaliai šios temos studijai filosofas atsidėjo vienoje naujausių savo knygų: dialogų su gyvuoju sociologijos klasiku Zygmuntu Baumanu rinkinyje „Moralinis aklumas: jautrumo praradimas likvidžioje modernybėje“ („Moral Blindness: the Loss of Sensivity in Liquid Modernity“).
2002 metus UNESCO paskelbė geologo, minerologo Ignoto Domeikos (1802-1889), gyvenusio Čilėje, metais. Tais metais į Lietuvą buvo atvykę daug šio žinomo žmogaus palikuonių iš Čilės, JAV, Australijos, Norvegijos ir Lenkijos. Tada Vilniuje vyko tarptautinė mokslinė konferencija: „Ignoto Domeikos gyvenimas. Darbas ir indėlis į mokslą“. Konferencijoje dalyvavo ir viešnia iš Australijos Paz Domeyko, kurią teisėtai galėtume pavadinti savo proprosenelio biografe. Nors ji nėra profesionali istorikė ar mokslininkė, bet pastaraisiais laikais labai atsidėjusi tyrinėjo I. Domeikos biografiją ir asmeninį gyvenimą ir būtent daugiau ne kaip mokslininko, rašytojo ar visuomenės veikėjo, bet kaip šeimos žmogaus. Visa tai atsispindi ir 2002 m. Čilėje ispanų kalba išleistoje Paz Domeyko knygoje „Ignacio Domeyko: la vida de un emigrante (1802-1889)“ apie jos žymųjį proprosenelį ir mūsų kraštietį. Knyga parašyta remiantis dokumentine medžiaga, Ignoto Domeikos laiškais bei archyvu, kuris yra Domeikų šeimos Santjage nuosavybė. Knyga 2005 m. Pasirodė ir anglų kalba.
Aš moku kovoti už gyvenimą, dirbti be atvangos ir užsispyrusi siekti to, ko noriu, ir tai turbūt paveldėtas lietuviškas bruožas.