Kategorija: Asmenybės

Sausio 28 d. gimė rašytoja Eglė Juodvalkė

sugrįžusi mįslėm kalbu mįslėm rašau . . .

Eglė Juodvalkė (gimė 1950 m. sausio 28 d. Jungtinėse Amerikos Valstijose) – poetė, žurnalistė, rašytoja. Čikagos universitete baigė Slavistikos fakultetą bei Pedagoginį lituanistikos institutą. Daug metų dirbo Laisvosios Europos radijo Lietuvių skyriuje Vokietijoje. Eglė Juodvalkė yra keturių poezijos rinkinių ir autobiografinės knygos autorė. Rašytoja kūrybą publikuoja Kultūros baruose, Literatūroje ir mene, literatūros leidinyje Rampike (Kanada), o taip pat rašo straipsnius į periodinę lietuvių ir užsienio spaudą. Pirmoji jos knyga – eilėraščių rinkinys Pas ką žiedas žydi (1983). Eglė Juodvalkė yra Lietuvos rašytojų sąjungos, tarptautinio rašytojų klubo PEN Lietuvos centro Vilniuje ir Lietuvių rašytojų draugijos Čikagoje narė. Gyvena ir kuria Čikagos priemiestyje.

In memoriam poetui A. Mackui (1932-02-11 Pagėgiai, 1964-12-28 Čikaga)

Atsimenu Tave dažnai, o senas Vilniaus mieste,

Tavin svajonėse ir sapnuose grįžtu.

Atsigulu į žemę šiltą, šiltą

ir amžinai miegu, miegu…

Algimantas Mackus (1932–1964) – poetas, kritikas, eseistas, vienas tragiškiausių išeivijos rašytojų. Gimė Pagėgiuose, Vilniuje baigė pradžios mokyklą. 1944 m. su šeima pasitraukė į Rytų Prūsiją. Kurį laiką gyveno pabėgėlių stovyklose, mokėsi stovyklinėse lietuvių mokyklose. 1949 m. emigravo į JAV. JAV studijavo rusų kalbą ir literatūrą, Roosevelto universitete – psichologiją. Mackus buvo aktyvus išeivijos kultūrinio gyvenimo dalyvis. Nuo 1954 m. – lietuviško radijo laidų vedėjas. Dalyvavo akademinių organizacijų „Šviesa“ ir „Santara“ veikloje. Išleido poezijos rinkinius „Elegijos“ (1950), „Jo yra žemė“ (1959), „Neornamentuotos kalbos generacija ir augintiniai“ (1962, Vinco Krėvės premija). Paskutinis A. Mackaus poezijos rinkinys „Chapel B“ (1965), dedikuotas tragiškai žuvusiam rašytojui Antanui Škėmai, išleistas jau po poeto mirties ir yra lyg jo paties nekrologas. Algimantas Mackus žuvo autoavarijoje 1964 m. gruodžio 28 d. Čikagoje. A. Mackus – ryškiausias bežemių kartos poetas. Jo poezija sutelkta į būties prasmės prarastį, į skilimą, susvetimėjimą ir žmogaus vertybių krizę. A. Mackus pasitelkia „neornamentuotą kalbą“. Jo „neornamentuota kalba“ – tai epitetų, antitezių, inversijų, semantinio žodžių nesuderinamumo kalba. Kuriama lyg ir nekomunikabili poetinė kalba, kuri pačia struktūra prabyla apie egzilo būtį, vienatvę, pačią literatūrą. Keletas akimirkų iš Algimanto Mackaus nematyto gyvenimo >>>

Nauja virtuali paroda, skirta „Lietuvių enciklopedijos“ 60-mečiui

Lietuviu_enciklopedijaŠiemet sukanka 60 metų, kai Jungtinėse Amerikos Valstijose, Bostone, išleistas pirmasis „Lietuvių enciklopedijos“ tomas. Tai buvo sėkminga milžiniško darbo pradžia – Antrojo pasaulinio karo ir sovietinės okupacijos sustabdytos pirmosios lietuviškos enciklopedijos atgaivinimas emigracijoje, realizuotas 37 t. lietuviškuoju leidiniu ir šešiais angliškos „Encyclopedia Lituanica” tomais. Šios drąsios idėjos autoriaus – spaustuvininko, leidėjo Juozo Kapočiaus (1907-1996) – privačios iniciatyvos, ryžto, tikėjimo ir ypatingų vadybininko sugebėjimų dėka esame bene vienintelė pasaulio tauta, sugebėjusi emigracijoje išleisti visuotinę enciklopediją.  Toliau skaityti „Nauja virtuali paroda, skirta „Lietuvių enciklopedijos“ 60-mečiui”

Leonidas Donskis – filosofas šiuolaikiniame pasaulyje

200px-l_donskisFilosofas, Europos Parlamento narys Leonidas Donskis ne kartą išreiškė apgailestavimą dėl šiandienos pasaulyje įsigalėjusios moralinės nejautros. Detaliai šios temos studijai filosofas atsidėjo vienoje naujausių savo knygų: dialogų su gyvuoju sociologijos klasiku Zygmuntu Baumanu rinkinyje „Moralinis aklumas: jautrumo praradimas likvidžioje modernybėje“ („Moral Blindness: the Loss of Sensivity in Liquid Modernity“).

Nuo šiol „Moralinį aklumą“ ir visas kitas užsienyje išleistas L. Donskio knygas rasite Lituanikos skyriuje. Neseniai gavome vieną didžiausių dovanų per pastaruosius metus: L. Donskis mūsų skyriui maloniai suteikė visus trūkstamus savo leidinius.  Toliau skaityti „Leonidas Donskis – filosofas šiuolaikiniame pasaulyje”

Čilės lietuvis Ignotas Domeika – maištininkas ir profesorius

207762002 metus UNESCO paskelbė geologo, minerologo Ignoto Domeikos (1802-1889), gyvenusio Čilėje, metais. Tais metais į Lietuvą buvo atvykę daug šio žinomo žmogaus palikuonių iš Čilės, JAV, Australijos, Norvegijos ir Lenkijos. Tada Vilniuje vyko tarptautinė mokslinė konferencija: „Ignoto Domeikos gyvenimas. Darbas ir indėlis į mokslą“. Konferencijoje dalyvavo ir viešnia iš Australijos Paz Domeyko, kurią teisėtai galėtume pavadinti savo proprosenelio biografe. Nors ji nėra profesionali istorikė ar mokslininkė, bet pastaraisiais laikais labai atsidėjusi tyrinėjo I. Domeikos biografiją ir asmeninį gyvenimą ir būtent daugiau ne kaip mokslininko, rašytojo ar visuomenės veikėjo, bet kaip šeimos žmogaus. Visa tai atsispindi ir 2002 m. Čilėje ispanų kalba išleistoje Paz Domeyko knygoje „Ignacio Domeyko: la vida de un emigrante (1802-1889)“ apie jos žymųjį proprosenelį ir mūsų kraštietį. Knyga parašyta remiantis dokumentine medžiaga, Ignoto Domeikos laiškais bei archyvu, kuris yra Domeikų šeimos Santjage nuosavybė. Knyga 2005 m. Pasirodė ir anglų kalba.

Reikia pasakyti, kad Domeikų giminė Čilėje labai gerbiama, jos atstovai dažnai užima aukštą padėtį visuomenėje. Čilės sostinėje Santjage 2001 m. I. Domeikos 200-osioms gimimo metinėms buvo įkurta Domeikos Ancutos kultūros draugija, kurios tikslas yra paremti ir plėsti tarptautines studijas, skirtas šio mokslininko gyvenimui, mokslinei ir kūrybinei veiklai tyrinėti.

Jonas Rimka

Ann Jillian: dėkinga Lietuvai

img930Aš moku kovoti už gyvenimą, dirbti be atvangos ir užsispyrusi siekti to, ko noriu, ir tai turbūt paveldėtas lietuviškas bruožas.

Ann Jillian (tikr. vardas Jūratė Nausėdaitė) gerai žinoma ne tik Amerikos lietuviams (tėvai – aviacijos kapitonas Juozas ir Margarita Nausėdai), kurie sekė jos karjeros žingsnius nuo pat vaikystės, bet ir kitų žemynų gyventojams. Jūratė vertinama kaip puiki aktorė ir puiki Lietuvos ambasadorė. Jūratė pasitaikius kiekvienai progai pasisako, jog yra lietuvė ir gali tuoj pat sudainuoti posmelį „Tėviškėle, tėviškėle…“.  Toliau skaityti „Ann Jillian: dėkinga Lietuvai”