Radvilų rūmai Neboruve

Parengė Vytautas Smilgevičius


Inwentarze pałacu w Nieborowie       Radvilų giminės istorija neatsiejama nuo  LDK ir Abiejų Tautų Respublikos. Todėl 2014 m. Lenkijos DiG leidyklos išleista I. Grzeluko ir W. Warchałowskio sudaryta knyga Inwentarze pałacu w Nieborowie, 1694-1939 : źródła do dziejów pałaców Radziwiłłów zachowane w bibliotece nieborowskiej (1694‑1939 m. Neboruvo dvaro inventoriai: Radvilų dvaro šaltiniai, saugomi Neboruvo bibliotekoje) suteikia galimybę išsamiau suvokti kultūrinę, ekonominę, politinę Lenkijoje gyvenusių Radvilų veiklą.

Knygoje pateikiami Neboruvo, Arkadijos, Radvilų rūmų Varšuvoje inventoriai – vienas vertingiausių istorijos šaltinių. Tai dokumentai, kuriuose surašyti dvaro ir palivarkų pastatai, juose esantis turtas. Inventoriai sudaromi perkant, parduodant dvarus, dovanojant arba parduodant turtą, vidutiniškai kas 8 metai. Toliau skaityti „Radvilų rūmai Neboruve”

Jerzy Władysławas Giedroyćas: ikikarinė veikla

Parengė Vytautas Smilgevičius


Zebrowski_Jerzy GiedroycJerzy Władysławas Giedroyćas (Jurgis Vladislovas Giedraitis) (1906‑2010) – vienas ryškiausių XX a. Lenkijos intelektualų. Kilęs iš Lietuvos bajorų politikas, teisininkas, publicistas, rūpinosi harmoningais Lenkijos santykiais su kaimynais, daug dėmesio skyrė draugiškiems Lenkijos ir Lietuvos, lietuvių ir lenkų santykiams, rėmė Lietuvos kovą dėl nepriklausomybės, jo įkurtas fondas remia Lietuvos mokslininkų studijas Paryžiuje. 2012 m. Krokuvoje išleista M. Żebrowskio knyga Jerzy Giedroyć. Życie przed „Kulturą“ (Jerzy Władysławas Giedroyćas. Gyvenimas iki „Kultūros“) – naujas veikalas apie žymų Lenkijos ir Lietuvos veikėją. Toliau skaityti „Jerzy Władysławas Giedroyćas: ikikarinė veikla”

Lietuviška pavardė pasaulio literatūroje

Salt_to_seaVasario pradžioje lietuvių kilmės JAV rašytoja Rūta Šepetys pradėjo naujojo romano „Salt to the Sea“ („Druska jūrai“) pristatymų JAV skaitytojams ciklą. Šiame romane R. Šepetys aprašo 1945 metų žiemą įvykusią keleivinio laivo ,,Wilhelm Gustloff“ tragediją, per kurią žuvo tūkstančiai civilių gyventojų, kurie frontui artėjant traukėsi į Vakarus. Knygoje pasakojama apie lietuvaitę Joaną, lenkę Emiliją ir iš Karaliaučiaus kilusį Florianą, kurie susitinka laive ,,Wilhelm Gustloff“.

Pačios rašytojos tėvas į Vakarus pasitraukė 1940 m., o 1949 m. išvyko į JAV, kur vedė amerikietę, R. Šepetys mamą. Rašytoja nuo vaikystės domėjosi menais, baigusi mokyklą nutarė studijuoti operą, tačiau pasuko į tarptautinius finansus ir įgijo šios srities diplomą. Dvidešimt metų dirbo muzikos industrijoje, muzikantų ir filmų kompozitorių vadybininke. R. Šepetys didžiuojasi lietuviškomis šaknimis, nepaisant to, kad, kaip pati juokauja, jos vardo ir pavardės niekas negali ištarti.

06.09.2011. WARSZAWA. AMERYKANSKA PISARKA LITEWSKIEGO POCHODZENIA RUTA SEPETYS, AUTORKA KSIAZKI "SZARE SNIEGI SYBERII". FOT. MAGDA STAROWIEYSKA/FOTORZEPA *** ZDJECIE POCHODZI Z ZASOBOW AGENCJI FOTOGRAFICZNEJ "FOTORZEPA". PROSIMY O DOPISANIE ZRODLA "FOTORZEPA" OBOK NAZWISKA AUTORA OPUBLIKOWANEGO ZDJECIA. ***

Rašytoją išgarsino į vaikų ir paauglių auditoriją orientuotas istorinis romanas „Tarp pilkų debesų“, pasakojantis apie lietuvių tremtį į Sibirą. Parašyti šią knygą įkvėpė apsilankymas Lietuvoje ir šokiravę giminaičių pasakojimai. R. Šepetys nutarė atkreipti skaitytojų dėmesį į šią menkai Vakaruose žinomą Baltijos šalių istorijos atkarpą. Romanas pateko į laikraščio „New York Times“ bestselerių sąrašą, išverstas į daugelį pasaulio kalbų. Dabar Jungtinės Karalystės ir JAV kūrėjai romaną ekranizuoja Lietuvoje. Pagrindinis herojės Linos vaidmenį atlieka britų aktorė Bel Powley, išgarsėjusi vaidmeniu kino žinovų pripažintame filme „Paauglės dienoraštis“ („Diary of a Teenage Girl“).

Daugiau informacijos apie naująją knygą ir R. Šepetys galima rasti:

http://www.penguinrandomhouse.com/books/311729/salt-to-the-sea-by-ruta-sepetys/9780399160301/

www.rutasepetys.com

www.facebook.com/rutasepetys

Mintis kaip uola. Poetė Lidija Šimkutė

Lidija Šimkutė su japonų poetu  Koichi Yakushigawa Druskininkuose, 2014 m.
Lidija Šimkutė su japonų poetu, knygos „Mintis ir uola“ vertėju Koichi Yakushigawa Druskininkuose, 2014 m.

„Atskirta nuo gimtosios žemės, ji lengvai galėjo nusigręžti nuo savo šaknų. Anaiptol taip neįvyko: subrendusi ji pasirinko tobulinti savąją lietuvių kalbą, domėjosi lietuvių literatūra ir tautosaka“, – 2008 m. sakė vienas žymiausių šiandienos rašytojų, Nobelio premijos laureatas John Maxwell Coetzee, kalbėdamas apie poetę Lidiją Šimkutę per jos eilėraščių knygos „Mintis ir uola / Thought and rock“ pristatymą Adelaidėje, Pietų Australijos rašytojų centre.

Pirmasis knygos leidimas išėjo 2008 m.
Pirmasis knygos leidimas išėjo lietuvių ir anglų kalbomis, 2008 m.

 

 

L. Šimkutė rašo lietuvių ir anglų kalbomis. Jos eilėraščiai lakoniški, paveikti kelių kultūrų – tradicinės lietuvių, Vakarų ir Tolimųjų Rytų. „Kartais be žodžių galima išreikšti daug daugiau“, – yra sakiusi L. Šimkutė. Tolimųjų Rytų meną primena ir minimalistinės  Viačeslavo Jevdokimovo-Karmalitos iliustracijos „Mintyje ir uoloje“ .

2014 m. ši L. Šimkutės knyga išleista Japonijoje. Japoniškajame leidime kūriniai publikuojami anglų ir japonų kalbomis.  Nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje saugomas pačios autorės padovanotas knygos egzempliorius su autografu. Toliau skaityti „Mintis kaip uola. Poetė Lidija Šimkutė”

Dar kartą Donelaitis

31dndf+cwRL._SY344_BO1,204,203,200_
Kristijonas Donelaitis (1714-1780) : zwischen Theologie und Poesie / Ulrich Schoenborn. – [München] : GRIN, 2014. C(LKA)vok.22/014
Naujus metus pradėkime su naujais skaitiniais!

Ulricho Schoenborno knyga Kristijonas Donelaitis (1714–1780): tarp teologijos ir poezijos (vok. Kristijonas Donelaitis (1714–1780): Zwischen Theologie und Poesie). Imtis leidinio autorių paskatino 2013 m. rudenį Lietuvių kultūros instituto surengta konferencija „Prūsų ir lietuvių poetas Donelaitis / Donalitius ir jo epocha“. Vokietijos mieste Lampertheime-Hüttenfelde vykusioje konferencijoje skaitytame pranešime U. Schoenbornas apžvelgė K. Donelaičio kūrybą XVIII a. religiniame ir teologiniame kontekste, evangelikų liuteronų kunigo poeto sąsajas su Karaliaučiaus teologine aplinka bei jos įtaką jo kūrybai.

U. Schoenborno knygą sudaro penkios dalys: „Tolminkiemio kunigo gyvenimas ir veikla“, „Literatūrinė kūryba“, „Donelaitis Karaliaučiaus šimtmečio kontekste: teologijos istorijos paskaitos“, „Dievas–gamta–protas: išmintingai demonstruojamas pamaldumas“, „Epilogas: tik dykos kalbos?“

Studijos autorius kviečia šią knygą vertinti kaip tarpdalykinį veikalą – savotišką sankirtos tašką, kuriame susitinka įvairių laikotarpių įvairių autorių tekstai, įžvalgos ir mintys.

G. Kanovičiaus romanas „Miestelio romansas“ vokiečių kalba

Kanowitsch_Kaddisch für mein Schtetl_U1.inddŠiandien Izraelyje gyvenančio rašytojo Grigorijaus Kanovičiaus knygos yra išverstos į 13 pasaulio kalbų, o bendras parduotų knygų egzempliorių kiekis siekia pusantro milijono. G. Kanovičius – vienas įžymiausių ir produktyviausių šiuolaikinių žydų rašytojų, Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno, Izraelio rašytojų sąjungos premijų laureatas. 1929-aisiais gimęs žydų siuvėjo šeimoje netoli Kauno, Antrąjį pasaulinį karą jis praleido Kazachstane. Vėliau grįžo į Lietuvą, nuo 1993 m. gyvena Izraelyje. Iš viso G. Kanovičius parašė 11 romanų, kurie sudaro savotišką Lietuvos žydų gyvenimo sagą nuo XVIII a. iki mūsų dienų.

„Aš nesu žydų rašytojas, nes rašau rusiškai, aš nesu rusų rašytojas, nes rašau apie žydus, ir lietuvių rašytojas aš nesu, nes aš nerašau lietuviškai“, – teigė G. Kanovičius.

2013 m. Lietuvoje rengtuose Metų knygos rinkimuose G. Kanovičiaus knyga „Miestelio romansas“ pateko į suaugusiųjų knygų penketuką. 2015 m. lapkričio mėnesį gerai žinoma vokiečių leidykla „Aufbau Verlag“ išleido šią knygą pavadinimu „Kaddisch für mein Schtetl“, kurią į vokiečių kalbą vertė Ganna–Maria Braungardt. „Miestelio romansas“ – prisiminimų romanas apie paskutiniuosius dvidešimt štetlo gyvavimo metų litvakų žemėje. Apie tarpukario Lietuvą ir Antrojo pasaulinio karo pradžią, apie tai, kaip karas pakeitė šalies gyventojų likimus. G. Kanovičiaus knyga – jaudinantis ir labai poetiškas paminklas, įamžinantis tarpukario Jonavos žydų gyvenimą. Autorius šiltu ir nostalgišku žvilgsniu žiūri į praeitį.

Paruošė Jonas Rimka