Mėnuo: 2017 balandžio

Artėja baigiamieji projekto „Pokalbiai apie emigraciją 2“ debatai Nacionalinėje bibliotekoje

Gegužės 17 d. Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje vyks baigiamasis jos DPTD Lituanistikos skyriaus vykdomo edukacinių renginių ciklo moksleiviams „Pokalbiai apie emigraciją 2“ renginys, į kurį susirinks rudenį prasidėjusiame projekte dalyvaujantys mokiniai iš Utenos apskrities gimnazijų. Idant pradėtų ruoštis debatams, vyksiantiems per iškilmingą baigiamąjį renginį Nacionalinėje bibliotekoje, balandžio 26 d. projekte dalyvaujantys gimnazistai susitiko Molėtų gimnazijose ir išbandė save debatuose „Patriotiškumas yra svarbiau už pinigus ?!“ .

Toliau skaityti „Artėja baigiamieji projekto „Pokalbiai apie emigraciją 2“ debatai Nacionalinėje bibliotekoje”

Pradingęs juokas: slaptumo politika žurnale „Šluota“

1956 m. atkurtas satyros ir humoro žurnalas „Šluota“ kūrė humoro kultūrą, išnykusią atkūrus Nepriklausomybę. Koks buvo šis pradingęs juokas? Kokios buvo jo moralinės kritikos ribos? Kodėl jis daugelio prisimenamas su nostalgija? Kokia buvo šio juoko slapta politika, kvestionuojanti socialistinės visuomenės kūrimo normas?

Šias temas savo paskaitoje „Pradingęs juokas: slaptumo politika satyros ir humoro žurnale „Šluota“ gvildens Majamio universiteto (JAV) antropologė dr. Neringa Klumbytė. Apie žurnalą mintimis dalinsis dailininkas, karikatūristas ir edukatorius Kazys Kęstutis Šiaulytis, dailininkas, karikatūristas ir grafikas Jonas Varnas, dailininkas, karikatūristas Andrius Cvirka ir publicistas, žurnalistas, visuomenės veikėjas Domas Šniukas.

Laukiame Jūsų balandžio 28 d. 18 val. Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Konferencijų salėje (V a.).

Lietuviški ženklai Vakarų kultūrose: Švedija

Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka tęsia renginių ciklą „Lietuviški ženklai Vakarų kultūrose“ ir balandžio 21 d., penktadienį, 17 val. kviečia į Lietuvos edukologijos universiteto dėstytojos, literatūrologės prof. Sigutės Radzevičienės paskaitą „Lietuviai kitapus Baltijos: Ignas Šeinius ir Švedijos Karališkojo archyvo slėpiniai“. Renginys vyks Nacionalinės bibliotekos Bendradarbystės erdvėse / HUB‘e (3 aukštas).

IGNAS ŠEINIUS (tikr. Jurkūnas, 1889–1959) – lietuvių prozos novatorius, rašęs lietuvių ir švedų kalbomis. Geriausiai žinomas kaip romano „Kuprelis“ autorius. Šeinius buvo garsus žmogus ne tik dėl literatūrinės veiklos – daug metų užėmė įvairius diplomatinius postus. Šeiniaus vardas, kaip ir jo dramatiškas likimas, žymi unikalų XX amžiaus fenomeną: kūrėjo tapsmą dviejų kultūrų, lietuvių ir švedų, kontekste. Prof. Radzevičienės paskaita kviečia susipažinti su Lietuvai svarbių archyvinių šaltinių apžvalga ir pasvarstyti keliamų istorinių hipotezių klausimais.

Lietuvos katalikų bažnyčios kronika užsienyje

2017-ieji žymi Lietuvos katalikų bažnyčios kronikos 45 metų sukaktį. LKB kronika – pogrindinis leidinys, leistas Lietuvoje 1972-1989 m. Pirmasis numeris pasirodė 1972 m. kovo 19 d. LKB kronika pirmiausia asocijuojasi su Lietuva, tačiau  tarnavo kaip svarbus informacijos apie įvykius Lietuvoje šaltinis Vakarams, leidimo metais buvo verčiama į pagrindines užsienio kalbas. Siūlome pasižvalgyti, kas saugoma Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos fonduose.

Angliškai


Chronicle of the Catholic Church in Lithuania. – No. 1 (1972)-no. 79 (1988). – Brooklyn : The Lithuanian Roman Catholic Priests’ League of America, 1972-1988


Įvairaus dažnumo. – Tekstas angl.. – Aprašyta iš nepilnų komplektų. – Išleid. vieta: New York

ISSN 0197-0348

The Chronicle of the Catholic Church in Lithuania : underground journal of human rights violations / translated and edited by Nijolė Gražulis. – Chicago, Ill. :

Loyola University Press : Society for the Publication of the Chronicle of the Catholic Church, 1981-1989. – 6 t.. – Kita laida: Lietuvos Katalikų Bažnyčios kronika. Chicago, Ill., 1974-1997. ISSN 1052-1771
Vol. 1, Nos. 1-9, 1972-74 / with an introduction by V. Stanley Vardys. – 1981. – xlii, 457 p. : žml.. – R-klė: p. 415-457

Vol. 6, Nos. 40-49, 1979-81 / with an introduction by J. Cardinal Bernardin. – 1989. – XXII, [1], 678 p. : iliustr., žml.. – R-klė: p. 615-678 Toliau skaityti „Lietuvos katalikų bažnyčios kronika užsienyje”

Gavelis ir Kunčinas prakalbo angliškai

Dalia Cidzikaitė. pasauliolietuvis.lt

Sovietmečio pabaigoje ir iškart po to sukurta lietuvių literatūra besidomintis anglakalbis skaitytojas nudžiugs, sužinojęs, jog Čikagoje įsikūrusi leidykla „Pica Pica Press“ neseniai išleido net dviejų tuo laikotarpiu parašytų romanų: Ričardo Gavelio Vilniaus pokeris (1989) ir Jurgio Kunčino Tūla (1993), vertimus į anglų kalbą. Abiejų vertimų autorė – JAV lietuvė E. Novickas.

Literatūrologai sutaria, jog abu romanai, perleisti net penkis kartus, yra svarbūs reiškiniai ne tik lietuvių literatūros, bet ir kultūros istorijoje. Jūratės Čerškutės nuomone, Gavelio knyga, išėjusi ribiniu Lietuvos istorijoje laikotarpiu, žymi labai svarbų lietuvių literatūros lūžį, o, mėginant suvokti nepriklausomybės laikais parašytos lietuvių literatūros pradžią, ji yra atskaitos taškas. Pasak Vytauto Rubavičiaus, su šiuo romanu į lietuvių literatūrą ateina miestas ir kūnas. Jam antrina Jūratė Sprindytė, šį Gavelio kūrinį matanti kaip iškaiminimo lūžį. Aleksandras Krasnovas pastebi, jog Vilniaus pokeris „iš to laiko literatūros išsiskyrė nepaprastai aštriu, plačiu ir konceptualiu požiūriu į sovietinį laikotarpį, kaip į ištisą ideologinę sistemą“. Be to, priduria jis, „šis kūrinys pranoko ano laiko kūrinius konceptualiu pasaulio suvokimu, matymu.“ Toliau skaityti „Gavelis ir Kunčinas prakalbo angliškai”