Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka
Lietuvių emigrantų ar kilusių iš jų rastume tarp pasaulinio garso filmų kūrėjų, aktorių, dainininkų, politikų ar net dvasininkų. Lietuviai savo talentu, profesiniais laimėjimais daug pasiekė ir garsina Lietuvos vardą jau daug dešimtmečių. Toliau skaityti „Lietuvos vardo garsinimas pasaulyje”
Šią savaitę Lituanikos skyrių pasiekė Dalios Kuodytės ir Roko Tracevskio parengta knyga apie ginkluotąjį pokario lietuvių pasipriešinimą 1944-1953 m. „La guerra sconosciuta : la rezistenza armata antisovietica in Lituania negli anni 1944-1953“ (2014). Tai 2013 m. Lietuvos genocido ir rezistencijos tyrimo centro išleistos knygos vertimas į italų kalbą, neabejotinai praturtinsiantis italų skaitytojų žvilgsnį į XX a. vidurio istorinius įvykius Lietuvoje. Juolab, kad įžangą itališkajam leidimui parengė gerai žinomas Milano universiteto tarptautinių santykių ir politikos mokslų prof. dr. Alessandro Vitale. Gausiai archyvine medžiaga – nuotraukomis bei dokumentais iliustruota knyga, pasak vieno iš jos autorių R. Tracevskio – tarsi pradžiamokslis tiems, kurie siekia pažinti praėjusio amžiaus Lietuvos istoriją, suvokti lietuviškosios tapatybės formavimosi ypatumus. Toliau skaityti „Knyga apie Lietuvos pokario rezistenciją – italų skaitytojams”
Pokalbių knygos „Manėm, kad greit grįšim“ pristatyme M. Mažvydo bibliotekoje apsilankė laidos „Knygos per „Penki TV“ kūrėjai. Jų parengtą reportažą rasite „Penki TV“ svetainėje: http://penki.tv/knygos
Jeigu negalėjote dalyvauti renginyje, būtinai užmeskite akį! Reportaže mintimis apie 1940-1944 m. emigracijos bangą, JAV lietuvių likimus ir knygos atsiradimo aplinkybes dalinasi ilgai JAV gyvenusi knygos sudarytoja dr. Dalia Cidzikaitė, antropologas dr. Vytis Čiubrinskas, tarp JAV lietuvių užaugusi visuomenininkė, diplomatė Gintė Damušytė ir šią populiarią knygą išleidusios leidyklos „Aukso žuvys“ direktorė Sigita Pūkienė.
„Gyvenimas – kaip saldainių dėžutė – niekada nežinai, kokį gausi“. Tai legendinė frazė iš gerai žinomo, prestižinį apdovanojimą gavusio holivudo filmo „Forestas Gampas“ (Forrest Gump) (1994 m.). Greičiausiai filmą žino daugelis, bet ne kiekvienas žino, kad šį filmą režisavo lietuvių kilmės amerikietis Robertas Zemeckis.
Šiandien režisierius švenčia savo 62-ąjį gimtadienį.
Robertas Zemeckis Išgarsėjo XX a. pabaigoje su filmų trilogija „Atgal į ateitį“. Sėkmę taip pat atnešė prieš tai minėta kino juosta „Forestas Gampas“, už kurią 1994 m. režisierius laimėjo Oskarą (geriausias metų filmas).
Robertas Zemeckis gimė Čikagoje tėvo lietuvio ir italų kilmės motinos šeimoje. Baigė Pietų Kalifornijos universiteto kino ir televizijos mokyklą. Studijų metais už filmą „Garbės laukas“ (Field of honor) laimėjo Studentų akademijos (studentų oskaras) apdovanojimą. Kitas sėkmingas filmas „Romanas su brangakmeniu“ (Romancing the Stone) su žymiu aktoriu Maiklu Daglasu leido Zemeckiui sukurti žymiąją fantastinę trilogiją „Atgal į ateitį“(Back to the future).
Režisierius savo filmuose naudoja daug specialiųjų kino efektų. Filme „Forestas Gampas“ (Forrest Gump) aktorių Toma Henksą dokumentiniuose kadruose „įkišo“ šalia žymių asmenybių, tokių kaip JAV prezidentai Džonas F.Kenedis ir Ričardas Niksonas, The Beatles nario Džono Lenono. Viename iš naujesnių filmų „Poliarinis ekpresas“ (The Polar Express) režisierius, pasitelkęs judesių fiksavimo techniką aktorius pavertė kompiuterinės animacijos personažais.
Garsus pracūzų rašytojas Romainas Gary gimė 1914 m. gegužės 8 d. Vilniuje. Tikrasis R. Gary vardas – Romanas Kacewas. Basanavičiaus gatvėje prabėgusius vaikystės metus R. Gary aprašė nostalgiškame autobiografiniame romane „Aušros pažadas“. Jeigu tikėsime kūriniu, Vilniuje berniuko motina išpranašavo, kad sūnus tapsiantis Prancūzijos diplomatu ir garsiu rašytoju. Toliau skaityti „Virtuali paroda „Vilniaus pažadas. Romainui Gary – 100 metų“”
2014 m. gegužės 9 d. Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje (Vilnius, Gedimino pr. 51) organizuojamas tarpdalykinis seminaras „Lietuvių diasporos tyrimai: šaltinių įvairovė ir taikymas“. Seminaro tikslas: paskatinti diasporos tyrinėjimus atliekančių jaunųjų mokslininkų pasidalinimą savąja patirtimi, ieškant tyrimams būtinų šaltinių ir juos taikant; taip pat gilinti tarpusavio bendradarbiavimą bei bendradarbiavimą su LNB Lituanikos skyriumi. Su seminaro programa galite susipažinti čia >>> Toliau skaityti „Seminaras jauniesiems diasporos tyrėjams”