Autorius: LS

Vaizdo reportažas iš knygos „Manėm, kad greit grįšim“ pristatymo

Pokalbių knygos „Manėm, kad greit grįšim“ pristatyme M. Mažvydo bibliotekoje apsilankė laidos „Knygos per „Penki TV“ kūrėjai. Jų parengtą reportažą rasite „Penki TV“ svetainėje: http://penki.tv/knygos

Jeigu negalėjote dalyvauti renginyje, būtinai užmeskite akį! Reportaže mintimis apie 1940-1944 m. emigracijos bangą, JAV lietuvių likimus ir knygos atsiradimo aplinkybes dalinasi ilgai JAV gyvenusi knygos sudarytoja dr. Dalia Cidzikaitė, antropologas dr. Vytis Čiubrinskas, tarp JAV lietuvių užaugusi visuomenininkė, diplomatė Gintė Damušytė ir šią populiarią knygą išleidusios leidyklos „Aukso žuvys“ direktorė Sigita Pūkienė.

 

 

 

 

Foresto Gampo kūrėjas

Tom-Hanks--e1358141116980„Gyvenimas – kaip saldainių dėžutė – niekada nežinai, kokį gausi“. Tai legendinė frazė iš gerai žinomo, prestižinį apdovanojimą gavusio holivudo filmo „Forestas Gampas“ (Forrest Gump) (1994 m.). Greičiausiai filmą žino daugelis, bet ne kiekvienas žino, kad šį filmą režisavo lietuvių kilmės amerikietis Robertas Zemeckis.
Šiandien režisierius švenčia savo 62-ąjį gimtadienį.
Robertas Zemeckis Išgarsėjo XX a. pabaigoje su filmų trilogija „Atgal į ateitį“. Sėkmę taip pat atnešė prieš tai minėta kino juosta „Forestas Gampas“, už kurią 1994 m. režisierius laimėjo Oskarą (geriausias metų filmas).
Robertas Zemeckis gimė Čikagoje tėvo lietuvio ir italų kilmės motinos šeimoje. Baigė Pietų Kalifornijos universiteto kino ir televizijos mokyklą. Studijų metais už filmą „Garbės laukas“ (Field of honor) laimėjo Studentų akademijos (studentų oskaras) apdovanojimą. Kitas sėkmingas filmas „Romanas su brangakmeniu“ (Romancing the Stone) su žymiu aktoriu Maiklu Daglasu leido Zemeckiui sukurti žymiąją fantastinę trilogiją „Atgal į ateitį“(Back to the future).
Režisierius savo filmuose naudoja daug specialiųjų kino efektų. Filme „Forestas Gampas“ (Forrest Gump) aktorių Toma Henksą dokumentiniuose kadruose „įkišo“ šalia žymių asmenybių, tokių kaip JAV prezidentai Džonas F.Kenedis ir Ričardas Niksonas, The Beatles nario Džono Lenono. Viename iš naujesnių filmų „Poliarinis ekpresas“ (The Polar Express) režisierius, pasitelkęs judesių fiksavimo techniką aktorius pavertė kompiuterinės animacijos personažais.

IMDB: Robertas Zemeckis

Virtuali paroda „Vilniaus pažadas. Romainui Gary – 100 metų“

Romualdo Kvinto paminklas Romainui Gary
Romualdo Kvinto paminklas Romainui Gary

Garsus pracūzų rašytojas Romainas Gary gimė 1914 m. gegužės 8 d. Vilniuje. Tikrasis R. Gary vardas – Romanas Kacewas. Basanavičiaus gatvėje prabėgusius vaikystės metus R. Gary aprašė nostalgiškame autobiografiniame romane „Aušros pažadas“. Jeigu tikėsime kūriniu, Vilniuje berniuko motina išpranašavo, kad sūnus tapsiantis Prancūzijos diplomatu ir garsiu rašytoju. Toliau skaityti „Virtuali paroda „Vilniaus pažadas. Romainui Gary – 100 metų“”

Seminaras jauniesiems diasporos tyrėjams

2014 m. gegužės 9 d. Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje (Vilnius, Gedimino pr. 51) organizuojamas tarpdalykinis seminaras „Lietuvių diasporos tyrimai: šaltinių įvairovė ir taikymas“. Seminaro tikslas: paskatinti diasporos tyrinėjimus atliekančių jaunųjų mokslininkų pasidalinimą savąja patirtimi, ieškant tyrimams būtinų šaltinių ir juos taikant; taip pat gilinti tarpusavio bendradarbiavimą bei bendradarbiavimą su LNB Lituanikos skyriumi. Su seminaro programa galite susipažinti čia >>> Toliau skaityti „Seminaras jauniesiems diasporos tyrėjams”

Knygos „Sovietinės Lietuvos kūrėjai ir griovėjai“ pristatymas Nacionalinėje bibliotekoje

Davoliute2014 m. balandžio 9 d. Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje pristatyta dr. Violetos Davoliūtės monografija „The Making and Breaking of Soviet Lithuania: Memory and Modernity in the Wake of War“ (London: Routledge, 2013). Pokalbyje apie neseniai pasirodžiusią knygą dalyvavo autorė, kultūros istorikė dr. V. Davoliūtė, istorikas dr. Tomas Balkelis, vertėjas, žurnalistas Jonas Ohmanas, filosofė ir politikė dr. Nerija Putinaitė. Pokalbį moderavo LNB tyrėja dr. Dalia Cidzikaitė.  Toliau skaityti „Knygos „Sovietinės Lietuvos kūrėjai ir griovėjai“ pristatymas Nacionalinėje bibliotekoje”

Naujos knygos apie politiką Baltijos šalyse

Londono universitetinio koledžo docentas Richardas C. M. Mole’as Baltijos šalių gyvenimą atidžiai seka nuo 1990 m. kovo 11 d. Šią istorinę dieną mokslininkas pirmą kartą atvyko į Lietuvą. Tarp buvusių Sovietų Sąjungos respublikų Baltijos šalys yra išskirtinės: tik Lietuva, Latvija ir Estija tapo Europos Sąjungos narėmis.

Knygoje „The Baltic States from the Soviet Union to the European Union : identity, discourse and power in the post-communist transition of Estonia, Latvia and Lithuania“ („Baltijos šalys nuo Sovietų Sąjungos iki Europos Sąjungos: tapatumas, diskursas ir galia pokomunistinėse Estijoje, Latvijoje ir Lietuvoje“ ) regiono istorija apžvelgiama nuo Viduramžių, nors daugiausia dėmesio skiriama sovietmečiui ir pastariesiems dešimtmečiams. Autorius susitelkia į tautinei tapatybei reikšmingų įvykių analizę.

Oksfordo ir Kolumbijos universitetų absolventė Agnia Grigas aptaria santykių Baltijos šalių politikos Rusijos atžvilgiu raidą. Šiai temai skirta jaunos mokslininės knyga „The politics of energy and memory between the Baltic states and Russia“ („Atminties ir energijos politika tarp Baltijos šalių ir Rusijos“). Didžiojoje leidinio dalyje tyrinėjama energetinė regiono priklausomybė nuo Rusijos. Anot A. Grigas, sprendžiant dujų ir naftos tiekimo klausimus Baltijos šalys net kebliomis aplinkybėmis nebūna visiškai pasyvios. Paskutiniuose dviejuose knygos skyriuose pereinama prie istorinės atminties temos. Pirmajame autorė analizuoja Baltijos šalių vadovų pasirinkimą vykti arba nevykti į Pergalės dienos minėjimą Maskovoje. Antrajame pereinama prie sovietinės okupacijos žalos atlyginimo klausimo.

Anglakalbis pokalbis su autore Ukrainos įvykių kontekste:

http://www.lithuaniatribune.com/65841/lessons-ukraine-can-learn-from-the-baltic-russian-energy-and-memory-politics-201465841/